Svirkančių atodanga yra kairiajame Virvytės krante, Svirkančių rekreacinėje zonoje, Svirkančių kaime, Viekšnių seniūnijoje. Jos aukštis yra apie 14,5 m, o ilgis apie 50 m.
Svirkančių atodanga yra didelės mokslinės vertės geologinio paveldo objektas. Atodangos pjūvis sudarytas iš dviejų skirtingos kilmės ir amžiaus darinių kompleksų. Apatinė dalis (7,7 m į viršų nuo upės vandens lygio) suklostyta iš aleurito ir smulkaus smėlio. Tai – prieš paskutinįjį ledlaikį, maždaug prieš trisdešimt tūkstančių metų (viduriniojo Nemuno laikotarpiu) egzistavusio ežero nuosėdos. Pagal palinologinių tyrimų rezultatus ežeras egzistavo palyginti šalto klimato sąlygomis, jį supo tundra su krūmokšniais bei retais medžiais, tačiau tuo metu kontinentinis ledynas buvo dar gana toli šiaurėje, greičiausiai pietinėje Suomijos dalyje. Viduriniojo Nemuno paleoežeras buvo didelis, jo plotas buvo apie 77 kv. km. Palyginimui – Dusios ežeras užima 23 kv. km, o didžiausias Lietuvoje (dalinai) Drūkšių ežeras – 100 kvadratinių kilometrų.
Viduriniojo Nemuno laikotarpio ežerinių nuosėdų atodangų visame Baltijos regione yra vos kelios (Pietryčių Lietuvoje – Rokų atodanga, Estijoje – Voka). Viena naujausiai ištirtų atodangų – Purvių atodanga Ventos slėnyje.
Viršutinė atodangos pjūvio dalis suklota iš moreninės medžiagos, kurią paliko kontinentinis ledynas, paskutiniojo ledlaikio metu savo skydu užklojęs beveik visą Lietuvą. Įdomu atkreipti dėmesį, kad moreninės medžiagos klodas yra dvisluoksnis, sudarytas iš labai kietos dugninės morenos ir masyvios tekstūros abliacinės (ledyno tirpimo fazės) morenos. Abi morenas skiria 0,8–1,0 m storio smulkaus smėlio sluoksnis, susiklostęs ledyno vidiniuose plyšiuose bei ertmėse.
Atsiliepimai