Mažeikiams - galimybė tapti pilotiniu ekonomikos gaivinimo rajonu!

Gegužės 18 dienos  popietę nuotoliniu būdu vyko informacinis  renginys  „Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas. Galimybės Mažeikių rajonui. Vaizdo konferencijoje, kurioje užsiregistravo per 80 dalyvių – asmenų ir organizacijų – buvo kalbama apie Europos Sąjungos lėšų pritraukimą į Mažeikius iš esmės. Turima omenyje Lietuvos ekonomikai gaivinti skirta daugiau nei dviejų milijardų eurų suma.

Renginio pranešėja – Dalia Matukienė, Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė. Įžanginį žodį tarė konferencijoje dalyvavęs meras Vidmantas Macevičius. Jis priminė, kad dabartinis finansavimas gerokai skiriasi nuo ankstesnių europinių lėšų: Ankstesniais laikotarpiais lėšos dažnai buvo skirtos infrastruktūrai. Šių lėšų į trinkeles ir asfaltą negalima sudėti. Turime efektyviai juos panaudoti.”

Dalyvius taip pat pasveikino Rūta Matulaitienė, mero pavaduotoja. Ji akcentavo, kad toks renginys yra labai reikalingas – labai svarbu, kad Mažeikių planai sutaptų su numatomo finansavimo paskirtimi ir lūkesčiais. Būtent tam ir skirta ši diskusija. Pateikiame šios konferencijos įrašą ir trumpą apžvalgą.

Renginio įrašas

D. Matukienė akcentavo, kad Lietuvos gaivinimo planas iš esmės yra orientuotas į regionų stiprinimą. Šie procesai gali kilti ir iš apačios – pačių gyventojų idėjų ir iš viršaus – savivaldos ar įvairių organizacijų iniciatyva. O geriausia, jei visų pusių atstovai susitaria: Šito plano tikslas – sukurti stabilumo svertus socialinei ir ekonominei atskirčiai mažinti. Kalbame apie veiksmus, kurie padės pereiti nuo įprastos žaliavos gamybos prie galutinio produkto arba paslaugų teikimo. Čia būtinas ir savivaldos, verslo, vartotojų bei kitų tikslinių grupių bendradarbiavimas, subalansuojant pasiūlą ir paklausą.”

Pranešėja pažymėjo, kad Lietuvą planuojama padalinti į keturis regionus, o Mažeikiai gali tapti vienu iš šių regionų pilotiniu projektu. Svarbiausia – visiems mąstyti plačiau. Jei finansuojami projektai bus pavieniai ir orientuoti į vieną įmonę ar objektą, tuomet ilgalaikė nauda mažai tikėtina. Teks visiems susitarti – būtent susitarimo principas pakeis iki šiol nusistovėjusią ir dažnai žalingai veikusią viešųjų pirkimų tvarką.

Anot pranešėjos, bendras smulkaus ir vidutinio verslo susitarimas 50-70 kilometrų spinduliu gali spręsti tokias problemas, kuomet konkursą laimėjusi įmonė lekia valyti gatvių iš kitą Lietuvos galą. Iš visų suinteresuotų pusių turėtų būti sudaromos atstovų tarybos, kurios ir ir spręstų, kas būtų visiems geriausia. Svarbiausia – visiems susitarti, ką mes darome. Bendradarbiavimas tarp savivaldybės, verslo ir vartotojų duoda papildomų taškų finansavimui gauti.

Susitarimas, anot D. Matukienės, eliminuoja bet kokią korupcijos galimybę – juk visi susitaria. Didelis dėmesys skiriamas trumposioms maisto tiekimo grandinėms.” Kas tai?  Pranešėja pateikė pavyzdį iš vieno Aukštaitijos rajono, kur visi atstovai sutarė, kad ugdymo įstaigos perka daržoves ir kitus maisto produktus tik iš savo rajono ūkininkų. Tokioje grandinėje gamintojai, perdirbėjai, fasuotojai, transportavimas ir pardavimas – visi vietos atstovai.

Koks rezultatas finale? Didieji ūkiai lieka prie eksporto, o mažiesiems ūkiams – galimybė planuoti savo produkcijos realizavimą čia pat. Pateiktas pavyzdys, kad Punsko apylinkėse vienas ūkininkas, auginantis 18 karvių, puikiai išlaiko savo šeimą ir išleidžia vaikus studijuoti į Lietuvą. Pas mus toks siužetas – sunkiai įsivaizduojamas.

Pagrįstai manoma, kad tokių susitarimų principu būtų galima padvigubinti daugiabučių renovacijos tempus. Tokiu būdu renovacijoje galėtų dirbti individualią veiklą vykdantys meistrai. Iki šiol juos tiesiog samdydavo konkursą laimėjęs rangovas.

Taip pabrėžta, kad didžiulis dėmesys bus skiriamas skaitmenizacijai ir robotizacijai. Pranešėja pažymėjo, kad be skaitmenizacijos regionai ilgainiui taps nekonkurencigais. Tikrai verta pasirūpinti savo veiklos procesų skaitmenizavimu. Ypač tuomet, kai tai finansuojama iš ekonomikos gaivinimo fondo.

Beje, D. Matukienė akcentavo, kad pats metas Židikų mokyklos pastatą paversti amatų centru – būtent tokiems dariniams taip pat numatomas finansavimas regionuose. Ką galime žinoti, gal kada čia atplūs daug jaunimo ir mokyklos vėl taps reikalingomis?  Daug dalykų galime pakeisti savo gyvenime iš šių gaivinimo lėšų.”

Atsiliepimai

Komentuoti