Istoriją menantis A. Vienažindžio takas Laižuvoje: nuo laisvalaikio praleidimo iki pažinties su istorija

Šiuo metu naujai įrengtu taku galima nukeliauti apie pusę kilometro nuo kapinių, kuriose yra palaidotas A. Vienažindys iki jo vardu pavadinto akmens, ant kurio poetas praleido daug laiko kurdamas ir dainuodamas savo dainas. Planuojama, jog gavus finansavimą šiais metais bus pradėta įrenginėti ir antroji tako atkarpa. Iš viso planuojama įrengti tris A. Vienažindžio tako atkarpas, jungsiančias Vienažindžio liepą, kapines, akmenį, šventorių bei buvusią bažnyčios vietą. Tiesa, praėjusių metų vasarą audros metu Vienužio liepa buvo nulaužta smarkaus vėjo, tačiau ji vis dar yra tako lankytinų objektų dalis, mat išlikęs kamienas yra uždengtas po kupolu, saugančiu medį nuo kritulių.
Pasak Laižuvos seniūnės Jolantos Šeputienės, vietos gyventojai ir miestelio svečiai noriai lankosi Vienažindžio take. Esą jis tapo pagrindiniu miestelio pasivaikščiojimo objektu: „Vasarą, tinkamomis oro sąlygomis, vaikšto pakankamai nemažai žmonių, važinėja dviračiais, vežimėliais“. Tam įtakos turi ne tik graži vieta, bet ir išlikusi XIX amžiaus istorijos dalis, su kuria susipažinti padeda išlikę ir restauruojami objektai. Taip pat kiekvienais metais Laižuvos seniūnija ir Mažeikių Henriko Nagio viešosios bibliotekos Laižuvos biblioteka rengia edukacines programas, renginius bei ekskursijas. Taip pat  pasakoja Vienažindžio istoriją tam, jog ji niekada nenugrimztų užmarštin.
Tad kviečiame visus rajono gyventojus bei svečius apsilankyti Antano Vienažindžio pažintiniame take, kuriame galima ne tik pasivaikščioti ir gerai praleisti laiką, bet ir susipažinti su Lietuvai nusipelniusio poeto bei kunigo A. Vienažindžio gyvenimo istorija iš arčiau.
Antanas Vienažindys buvo lietuvių poetas, kunigas, knygnešys, daraktorius bei statytojas, padėjęs laižuviškiams sumūryti Kryžiaus kelio stočių koplytėles, kurios, kartu su buvusios bažnyčios šventoriaus tvora buvo įrašytos į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą. Tiesa klebono ir parapijiečiu rūpesčiu buvo pastatyta mūrinė bažnyčia, kuri deja, bet buvo susprogdinta besitraukiančios vokiečių kariuomenės 1944 metais. Jis taip pat buvo pripažintas poetas, išgarsėjęs eilėraščiais, primenančiais liaudies dainas. Garsiausios jo kurtos dainos tapo liaudies palikimu, pavyzdžiui, „Linksminkimos, linksminkimos, / Pakol jauni ėsma – / Nebus laiko mums linksmintis, / Kada pasenėsma [...]“ arba daina virtęs eilėraštis: „Pasakykai, panytėle, / Ar tu mane myli? / Kiek jau kartų tave klausiau, / O tujen vis tyli!..“
NUORODA: Vytautas Kernagis - linksminkimos
NUORODA: Vytautas Kernagis - pasakyki, panelyte
Teksto autorė Aida Adomauskaitė